ĮSIDĖMĖKIT: 

Ąsa, ąsotis, ąžuolas, ąžuolynas. 

Žąsis, žąsys, žąsiukas, žąsinas, sąsiuvinis. 

Mįslė, grįžo, Kęstutis. 

Manęs, tavęs, savęs. 

************************************************************

Mane, tave, save

Ačiū, dėkui.  

Šiandien, medžiaga, vėliava, čia

Ypač, yra, ypatingai. 

Jūsų, mūsų, jų

Kad, rytoj

************************************************************  

Jai (mergaitei) puikiai sekėsi šokti. 

Jei (jeigu) nepaskubėsi, gali pavėluoti į treniruotę. 

********************************************************************************* 

Didžiąja raide pradedame rašyti miestų, gyvenviečių, gatvių, upių ir kt. pavadinimus: Raseiniai, Ariogala, Šiauliai, Lietuva, Estija

taip pat vardus, pavardes: Julija PupelytėKostas Mauragis, JonasTautkus 

************************************************************* 

Kablelius rašome prieš jungtukus: o, bet, kad, tačiau, nes. 

*************************************************************  


Veiksmažodžio laikai 

Laikas

Sutrumpinimas

Klausimas

Pavyzdžiai

Esamasis

(es.l.)    

Ką veikia?

Tyli, kviečia, groja, veža.

Būtasis kartinis

(būt.k.l.)

Ką veikė?

Tylėjo, kvietė, grojo, vežė.

Būtasis dažninis

(būt.d.l.)   

Ką veikdavo?

Tylėdavo, kviesdavo.

Būsimasis

(būs.l.)   

Ką veiks?  

Tylės, kvies, gros, veš.


Veiksmažodžių asmenys ir skaičiai 

Vienaskaita (vns.)

Daugiskaita (dgs.)

Mes

Tu

Jūs

Jis, ji

Jie, jos   

 Veiksmažodžių kaitymas asmenimis, laikais ir skaičiais yra asmenavimas.  

Žodžiai aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos rodo, įvardija asmenį. Jie vadinami asmeniniais įvardžiais. 

Gramatikoje asmuo yra ne tik žmogus, bet ir paukštis, žvėris… 

Veiksmažodžių yra du skaičiai – vienaskaita ir daugiskaita – ir trys asmenys

Veiksmažodžių galūnės rodo jų asmenį ir skaičių


 Vienaskaita 

Aš (I asmuo) dainuoju. 

Tu (II asmuo) dainuoji. 

Jis, ji (III asmuo) dainuoja. 


 Daugiskaita 

Mes (I asmuo) dainuojame. 

Jūs (II asmuo) dainuojate. 

Jie, jos (III asmuo) dainuoja. 


Daiktavardis 

Daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?   

Daiktavardis kaitomas linksniais, skaičiais ir yra vyriškosiosarbamoteriškosios giminės. 

Daiktavardžių galūnių keitimas – tai jų kaitymas.


Daiktavardžių skaičiai

Daiktavardžiai turi du skaičius – vienaskaitą (vns.) ir daugiskaitą (dgs.).

Vienaskaita reiškia vieną daiktą, daugiskaita – daugiau negu vieną.

Kėdė – kėdės, lazda – lazdos, sodas – sodai, mintis – mintys, mokinys – mokiniai, kelias – keliai… 

Yra daiktavardžių, kurių vartojama tik vienaskaita. Tai vienaskaitiniai. Jais reiškiami daiktai nėra skaičiuojami. Pvz.: pienas, auksas, gripas, kūryba… 

Kai kurių daiktavardžių vartojama tik daugiskaitaTai daugiskaitiniai. Jais reiškiami daiktai taip pat nėra skaičiuojami. Pvz.: lubos, miltai, lašiniai, kelnės… 


Daiktavardžių giminės

Yra dvi daiktavardžių giminės: vyriškoji ir moteriškoji.

  Daiktavardžiai, kuriems tinka žodelis tas, yra vyriškosios giminės, o kuriems tinka žodelis ta,yra moteriškosios.  

Vyr. g.: stalas, laikrodis, langas, namas, kelias, suolas, takas, sapnas, vardas, vaikas…

Mot. g.: lenta, gėlė, kėdė, mašina, moteris, pavardė, svajonė, grindys, mintis…

 

Daiktavardžių linksniai ir klausimai

Daiktavardžiai kaitomi linksniais. Linksnių yra septyni:

Vardininkas       kas?                    (V. kas?, vard.)

Kilmininkas       ko?                     (K. ko?, kilm.)

Naudininkas       kam?                 (N. kam?, naud.)

Galininkas           ką?                   (G. ką?, gal.)

Įnagininkas         kuo?                   (Įn. kuo?, įn.)

Vietininkas          kur? kame?         (Vt. kur? kame?, viet.)

Šauksmininkas         –                   (Š. –, šauksm.)

 

Vienaskaita

V. kas? mokinys, duktė.

K. ko? mokinio, dukters.

N. kam? mokiniui, dukteriai.

G. ką? mokinį, dukterį.

Įn. kuo? mokiniu, dukteria.

Vt. kur? kame? mokinyje, dukteryje.

Š. – mokiny, dukterie.

 

Daugiskaita

V. kas? mokiniai, dukterys.

K. ko? mokinių, dukterų.

N. kam? mokiniams, dukterims.

G. ką? mokinius, dukteris.

Įn. kuo? mokiniais, dukterimis.

Vt. kur? kame? mokiniuose, dukteryse.

Š. – mokiniai, dukterys.  

 

Kai kurių linksnių galūnių rašyba  

 

1. Vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko galūnėse rašome nosines raides. Pvz.: knygą, mokinį, sūnų; eglių, gyvulių, paukščių…  

Įsidėmėti! Nosinės raidės niekada nerašome naudininko, vietininko ir šauksmininko galūnėse.   

2. Ir vienaskaitos, ir daugiskaitos vietininko galūnė baigiasi -e: medyje, pušyje, eglėje, keliuose, pirkelėse…

Vyriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos vietininko galūnė yra -uose,moteriškosios giminės daiktavardžių -ose. Pvz.: miškas – miškuose, ranka – rankose…  

3Jei vardininko galūnė ė, tai kur kitų linksnių galūnėse girdime e, ten ir rašome e, o jei vardininko galūnė kitokia (-as, -is, -ys, -us, -a, -i, -uo) – rašome -ia arba -iai.  

Lėlė – lėlei, lėlę, lėle, lėles;

varlė – varlei, varlę, varle, varles;

valia – valiai, valią, valia, valias;  

giria – giriai, girią, giria, girias;  

sesuo – seseriai, seseria;

Išimtis. Duktė – dukteriai, dukteria.

 

Įsidėmėti! Vardininko (kas?) galūnėje niekada nerašome -e, -es, -ei.

 

* * * 

Jei tu kartais nežinai,
Ką rašyti -ei ar -ai,
Pažiūrėk į vardininką
ir žinosi, kas kur tinka.

Jeigu  vardininke,
-ei rašyk naudininke.
Bet jei  tenai nerasi,
-ai tuomet rašyki drąsiai. 

* * * 

Būdvardis

Būdvardis yra kalbos dalis, kuri žymi ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kokie? kokios?

Aukštas status kalnas; tvirtas, tuščias, stiklinis, storas butelis; giedras, žydras, tamsus, saulėtas, šviesus dangus; graži, kvapni, gležna, raudona gėlė…

Būdvardžiai gali reikšti spalvą (geltonas, žalias);

formą (apvalus, pailga); skonį (sūrus, saldi);

medžiagą, iš kurios daiktas padarytas (medinis, varinis);

išorines ypatybes (aukštas, liekna);

vidines ypatybes (gudrus, draugiška);

įvairias kitas ypatybes (ankstyvas, bendras, sunkus). 

Būdvardžiai kaitomi giminėmis (baltas – balta), skaičiais (baltas – balti) ir linksniais (tvarkingas, tvarkingo, tvarkingam, tvarkingą, tvarkingu, tvarkingame).

 

Būdvardis žodžių junginyje ir sakinyje derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu.

Storas ąžuolas, storo ąžuolo, storam ąžuolui, storą ąžuolą…

Aukšta pušis, aukštos pušies, aukštai pušiai, aukštą pušį…

 

Būdvardžių skaičiai

Būdvardžių, kaip daiktavardžių, yra du skaičiai: vienaskaita ir daugiskaita.

Gražus – gražūs, saldus – saldūs, puikus – puikūs, tylus – tylūs, didelis – dideli, švelni –švelnios

Jei būdvardis yra vienaskaitos, tai vardininke rašome -us (koks?), o jei daugiskaitos, vardininke  rašome -ūs (kokie?).

 

Būdvardžių giminės

Būdvardžiai gali būti vyriškosios ir moteriškosios giminės.

Baltas – balta, stropus – stropi, tvarkingas – tvarkinga, aukštas – aukšta, šaltas – šalta...

Būdvardžiai gali būti ir bevardės giminės. Būdvardžiai su galūne -is (medinis, apyjaunis) bevardės giminės neturi. Bevardės giminės būdvardžiai rodo nuo daikto atsietą ypatybę.

Čia vėsu.

Ten gera gyventi.

Bevardės giminės būdvardžiai nelinksniuojami ir su daiktavardžiais nederinami nei gimine, nei skaičiumi, nei linksniu, todėl jų galūnėse niekada nerašome nosinių raidžių.

Jis šilta ir šalta matęs. Jie yra pikta sumanę prieš mus visus. Laukiame, kol naujoji valdžia mums atneš kažką nauja.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Prieveiksmis

Prieveiksmis yra nelinksniuojama ir neasmenuojamakalbos dalis, kuri paaiškina veiksmažodį arba būdvardį.

Prieveiksmis žymi veiksmo aplinkybę arba ypatybės ypatybę.

Žodis prieveiksmis sudarytas iš dviejų žodžių: prie ir veiksmas.

              Šauniai, drąsiai, įkyriai, trumpai, skaudžiai, smagiai, aiškiai, kruopščiai, puikiai, jaukiai…

Prieveiksmiai atsako į klausimus kaip? kada? kur? kiek? keliese? kodėl? Ir patys prieveiksmių klausimai yra prieveiksmiai.

Dažniausiai prieveiksmiai aiškina asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas (šauniai pasidarbavo, narsiai kovodami), bet gali aiškinti ir būdvardžius (labai skanus, tamsiai žalias), kitus prieveiksmius (labai gerai, visai arti), kai kuriuos daiktavardžius (pernai metais, visai vyras).

Sakiniuose prieveiksmiai eina įvairiomis aplinkybėmis.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 

Žodžio dalys 

Šaknis yra pagrindinė žodžio dalis.

Šaknis yrabendroji giminiškų žodžių dalis: sen-ti, sen-as, sen-elis, pa-sen-ti, sen-atvė, sen-ovė, sen-ovinis, sen-ybinis, sen-umas ir kt.

Šaknis turi ir tai, kas vieną žodį skiria nuo kito (leksinė reikšmė), ir tai, kas bendra visai žodžių klasei (gramatinė reikšmė).

Šaknis, kaitant ar darant žodžius, dažnai keičia savo fonetinę sudėtį ir tuo būdu susidaro tos pačios reikšmės formų variantai: vyti – veja – vijo, vogti – vagia – vogė, dubti – daubti – duobė, lėkti – lakta, nešti – našta ir kt. Tai yra šaknies balsių kaita. 

Priesaga – žodžio dalis, esanti tarp šaknies ir galūnės. 

Priešdėlis – žodžio dalis, esanti prieš šaknį ir keičianti jos reikšmę. 

Galūnė – kintamoji žodžio dalis, rodanti jo ryšį su kitais žodžiais.

Tačiau ne visi žodžiai baigiasi galūnėmis. Galūnėmis paprastai baigiasi linksniuojamieji ir asmenuojamieji žodžiai (vyras – vyro – vyrui...; nešu – neši – neša...), o nekaitomi žodžiai galūnių neturi. Tik sąlygiškai galūnėmis laikome ir veiksmažodžių esamojo laiko 3 asmens balsius (dirb-a, tik-i; raš-o). Iš daugiskaitos 1 ir 2 asmens formų matyti, kad tai yra kamiengaliai (dirb-a-me, dirb-a-te; tik-i-me, tik-i-te; raš-o-me, raš-o-te).

Keičiant galūnes, galima pasidaryti naujų žodžių: vilk-as – vilk-ė; stal-as – stal-ius; graž-us – grož-is; be galvos – begalv-is ir pan.

 

Informacijos šaltinis:

,,Gerbkime žodį!“

Marijampolės Mokolų mokykla-darželis

 .